Pagrindinė mirčių Lietuvoje priežastis - širdies ir kraujagyslių ligos, iš kurių grėsmingiausia yra koronarinė širdies liga, nusinešanti daugiausia gyvybių. Koronarinę širdies ligą sukelia kraugyslių aterosklerozė- laipsniškas aterosklerozinių plokštelių vystymosi procesas. Žinomi trys reikšmingiausi koronarinės širdies ligos rizikos faktoriai: rūkymas, padidėjęs kraujospūdis ( arterinė hipertenzija) ir dislipidemija (pagausėjęs cholesterolis).
    Rūkymas- didysis nepriklausomas koronarinės širdies ligos (KŠL) ir kitų aterosklerozinių ligų rizikos veiksnys. Deja, daugiau kaip 60 % rūkalių tuo netiki. Koronarinė širdies liga - tai širdį maitinančių koronarinių (vainikinių) kraujagyslių laipsniško siaurėjimo ir užsikimšimo procesas, kuris baigiasi krūtinės anginos sustopiejimu, miokardo infarktu ar net mirtimi:
    - rūkymas koronarinės ligos riziką padidina 2 kartus;
    - rizika susirgti labiausiai priklauso nuo per dieną surūkomų cigarečių skaičiaus, kiek mažiau - nuo rūkymo stažo;
    -apie 30 % koronarinių mirčių siejama su rūkymu;
    - miokardo infarkto rizika rūkantiems (20cig./d.) vyrams padidėja 3 kartus, moterims - 6 kartus, palyginti su nerūkančiaisiais;
    - nuo rūkymo žalos neapsaugo net mažos cholesterolio koncentracijos kraujyje;
    - rūkantieji miršta trejais metais anksčiau už nerūkančius, o esant didelei KŠL rizikai- net 10-20 metų anksčiau;
    - jeigu rūkančiajam angiografijos metu nustatomas koronarinių širdies arterijų susiaurėjimas ir patvirtinama KŠL diagnozė, toliau rūkantys kur kas labiau rizikuoja mirti nei tie, kurie meta;
    - jei sergantieji nemeta rūkyti, labai padidėja širdies sustojimo rizika;
    - tęsiančiųjų rūkymą po ūminio miokardo infarkto rizika staiga numirti dukart didesnė nei metusiųjų;
    - kad išsaugotų vieną gyvybę, 12 persirgusių miokardo infarktu turi mesti rūkyti;
    - metus rūkyti dar nesergant pastebimai (net iki 47%) sumažėja pirmojo miokardo infarkto rizika;
    - metus rūkyti sumažėja išeminio smegenų insulto, veninių tromboembolijų rizika, gerėja kojų arterinė kraujotaka, mažėja amputacijos rizika;
  - metus rūkyti jau sergant, mažėja pakartotinių širdies priepolių rizika: per dvejus-trejus metus pakartotinio infarkto rizika tampa tokia pati, kaip niekada nerūkiusiųjų.
    
    Moterims rūkymas yra dar didesnis miokardo infarkto ir staigios mirties rizikos faktorius. Nuo asteroklerozinės širdies ligos staiga mirus jaunesnei nei 45 metų moteriai, labai dažnai paaiškėja ją buvus rūkale (>1 pakelio per dieną). Daug rūkančios moterys miokardo infarktu serga daug dažniau nei niekada nerūkę vyrai. Moterys jautresnės nikotinui, galbūt to priežastys yra dūmų komponentų ir hormoninių faktorių sąveika. Rūkančioms vyresnio amžiaus moterims riziką susirgti dramatiškai padidina oraliniai kontraceptikai.
    Pasyvus rūkymas. Netgi aktyviai nerūkant, tik būnant prirūkytose patalpose, didėja koronarinės širdies ligos rizika, 20% padidėja koronarinės mirties rizika. Eksperimentais nustatyta, kad pasyvus rūkymas pagreitina aterosklerozę, padidina infarkto dydį. Pavyzdžiui, JAV kasmet dėl pasyvaus rūkymo miršta apie 40 000 žmonių (iš viso dėl rūkymo JAV kasmet miršta apie 400 000 žmonių).
   
    Rūkymas skatina ne tik širdies, bet kitos lokalizacijos kraujagyslių aterosklerozę:
    - padvigubėja smegenų insulto rizika;
    - siaurėja kojų kraujagyslės;
    - gali atsirasti pilvo aortos aneurizmas;
    - venose gali susiformuoti trombai, kurie gali atitrūkti ir patekti į gyvybiškai svarbius organus;
    - rūkymas, nutukimas ir arterinė hipertenzija skatina plaučių arterijos tromboemboliją.

 

MECHANIZMAI, KURIAIS NIKOTINAS SKATINA ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGAS

 

    Nikotinas- natūralus tabako alkoloidas. Kiekvieną kartą užtraukiant cigaretės dūmą, į organizmą patenka apie 50 mikrogramų nikotino, kuris yra galingas nervų sistemos stimuliatorius. Patekęs į kraują, nikotinas prisijungia prie specifinių receptorių smegenyse, periferinės nervų sistemos ganglijuose, antinksčiuose, nervinėse-raumeninėse jungtyse.  Šių receptorių sudirginimas lemia daugybę organizmo reakcijų, kurias patiria rūkantieji, ir dėl kurių metus rūkyti atsiranda abstinencijos simptomų.
    Pagrindinė reakcija- tai simpatinės nervų sistemos stimuliavimas. Rūkant į kraują išskiriama daug streso hormonų (katecholaminų) ir įvairių kitų biologiškai aktyvių medžiagų, veikiančių širdį ir kraujagysles.
    Atskleista daug būdų, kaip nikotinas padidina aterosklerozės ir miokardo infarkto riziką.
    SUSTIPRĖJĘS ŠIRDIES DARBAS. Rūkymas sukelia laikiną arterinio kraujospūdžio pakilimą 5-10 mm Hg. Užkietėjusiems rūkaliams kraujospūdis labiausiai pakyla po pirmos rytinės cigaretės. Nikotinas padidina širdies susitraukimų dažnį 10-15 kartų per minutę. Dėl to širdies raumeniui reikia daugiau deguonies, sustiprėja kraujotaka vainikinėse širdies arterijose. Rūkymas gali išprovokuoti širdies kraujagyslių spazmą, dėl to širdies raumeniui gali pritrūkti deguonies ir atsirasti išemija.
    VAINIKINIŲ ŠIRDIES KRAUJAGYSLIŲ KONSTRIKCIJA (SPAZMAS). Ultragarsiniu Doplerio režimu tiriant  koronarinių širdies kraujagyslių kraujotaką nustatyta, kad rūkant susitraukia epikardinės širdį maitinančios kraujagyslės, padidėja bendras koronarinės kraujotakos pasipriešinimas, sumažėja koronarinė kraujotaka. Rūkymas padidina vazospastinės krūtinės anginos riziką, sukelia ūminį vazospazmą angiografijos metu. Kartu spazmuojamos ir odos kraujagyslės.
    ANGLIES monoksido (CO) POVEIKIS.  Rūkant įtraukiama anglies monoksido, o šis prie hemoglobino jungiasi daug aktyviau negu deguonis. Kraujyje sumažėja hemoglobino, galinčio audiniams pernešti deguonį. Tiriant rūkančiųjų kraują nustatyta, kad su anglies monoksidu susijusio hemoglobino (karboksihemoglobino) kiekis padidėja 5-10 %  Anglies monoksidas sergantiesiems koronarine širdies liga net ir nedidelio fizinio krūvio metu sukelia širdies raumens išemiją, skilvelio disfunkciją, skatina sunkius, kompleksinius ritmo sutrikimus.
    KREŠĖJIMO SISTEMOS AKTYVAVIMAS.  Rūkymas sukelia padidėjusio krešumo atvejus, kai suaktyvėja krešėjimo ląstelės (trombocitai) ir pagausėja fibrinogeno. Be to, kraujyje padidėja  homocisteino koncentracija. Rūkančiųjų trombocitai labiau linkę sulipti. Fibrinogeno  pagausėjimas yra miokardo infarkto prediktorius. Didėjant fibrinogeno koncentracijai, esant didesniam raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) skaičiui padidėja kraujo klampumo rodikliai. Metus rūkyti, fibrinogeno koncentracija pradeda mažėti, tačiau tai užtrunka daug metų.
    TROMBOZĖ YRA PAGRINDINĖ RŪKANČIŲJŲ MIOKARDO INFARKTO PRIEŽASTIS.  Rūkymas daug labiau padidina miokardo infarkto ir staigios mirties bei krūtinės anginos  riziką.
    POVEIKIS KRAUJO LIPIDAMS.  Rūkymas neigiamai veikia lipidų profilį. Palyginti su nerūkančiaisiais, gausiai rūkančių žmonių kraujyje daugiau trigliceridų, mažiau didelio tankio lipoproteinų, cholesterolio. Aptinkamas ir mažo tankio lipoproteinų, cholesterolio pagausėjimas. Cigarečių dūmuose yra daug laisvųjų radikalų, kurie pažeidžia lipidus, dėl to susiformuoja aterosklerozę skatinančios oksiduotos lipidų dalelės. Rūkančiųjų kraujyje daugiau oksiduoto mažo tankio  lipoproteinų, cholesterolio. Tai būdinga ir pasyviai rūkantiesiems. Lipidų pokyčiai yra grįžtami ir, metus rūkyti, tampa normalūs per porą mėnesių.
    ENDOTELIO DISFUNKCIJA.  Rūkymas sukelia vidinio arterijų sluoksnio -endotelio- pažeidimą ir sutrikdo jo funkciją. Kraujagyslės, kurių endotelis pažeistas, prireikus sunkiau išsiplečia. Metus rūkyti, endotelio funkcija iš dalies grįžta.
    Rūkalių kraujagyslės, netgi nepažeistos aterosklerozės, paradoksaliai reaguoja į plečiamąsias medžiagas, pavyzdžiui, acetilcholiną: užuot normaliai išsiplėtusios, jos siaurėja. Tai įvyksta dėl to, kad išsiskiria mažiau endotelio gaminamo relaksuojančiojo faktoriaus - azoto oksido. Taigi sumažėjęs azoto oksido išsiskyrimas rūkaliams gali skatinti aterosklerozę ir ūminius koronarinius širdies priepolius. Rūkalio kraujagyslės paprastai būna sustandėjusios, jų elastingumas mažesnis, nustatomas lėtinis endotelio funkcijos sutrikimas.


 RŪKYMO NUTRAUKIMAS

 

     Mesti rūkyti itin svarbu žmonėms, kuriems rizika susirgti koronarine širdies liga yra padidėjusi bei tiems, kurie jau serga. Dėl tam tikrų faktorių daliai žmonių mesti rūkyti sunkiau. Tai gali lemti šie veiksniai:
    - žemesnis išsilavinimas, mažesnės kvalifikacijos darbas;
    - vyresnis amžius;
    - gausesnis alkoholio vartojimas;
    - polinkis į depresiją;
    - mažesnis savikontrolės laipsnis.
    Nepaisant suvokiamos rūkymo žalos, neretai bandymai mesti rūkyti baigiasi nesėkme. Padėti gali specialios metimo metodikos, nikotino pakaitalai (kramtomoji guma, pleistrai), taip pat centrinio poveikio vaistai, mažinantys poreikį rūkyti (bupropiono hidrochloridas).
    Rūkymo nutraukimo nauda dvejopa: ankstyva - kraujo krešumo parametrų ir endotelio funkcijos pagerėjimas, vėlyvesnė - aterosklerozės sulėtėjimas ir netgi regresija.
 
   

                                   

                       

 




        Rūkančiojo kraujagyslės susitraukia ir išspindulioja mažiau šilumos