Gliukozės apykaitos sutrikimai nulemia cukrinio diabeto atsiradimą. Sergantieji dažniausiai, 2 tipo cukrinio diabeto forma kelis kartus dažniau patiria pavojingus širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus- miokardo infarktą, insultą ir kt. Per pastarąjį dešimtmetį atsirado naujų duomenų apie neigiamą kai kurių aplinkos faktorių įtaką gliukozės apykaitai. Tokiems neigiamiems aplinkos faktoriams priskiriamas ir rūkymas.
    Žinoma, kad rūkymas padidina biocheminių rizikos faktorių, pvz., fibrinogeno ir trigliceridų, koncentracijas ir sumažina didelio tankio lipoproteinų cholesterolį . Nustatyta, kad rūkymas taip pat skatina  simpatinę nervų sistemą ir didina katecholaminų kiekį . Katecholaminai, kaip ir kiti insulino poveikį slopinantys hormonai, stipriai slopina insulino veikimą ir in vivo skatina rezistentiškumą insulinui. Tai atsitinka dėl padidėjusio cAMP, kuris slopina insulino veikimą.
    Nustatyta, kad rūkaliams padidėja kortizolio ir augimo hormono sekrecija. Žinoma, kad šie hormonai bloginą jautrumą insulinui.   Be to, parūkius organizme  aptinkama daugiau laisvųjų riebalinių rūgščių ir glicerolio, nurodančių lipolizės procesų riebaliniame audinyje suaktyvėjimą. Šie rūkymo sukelti hormoniniai ir metaboliniai sutrikimai yra siejami su naujųjų amžių sindromo - insulino rezistencijos sindromo, įskaitant ir gliukozės tolerancijos sutrikimą,- atsiradimu.
   Nors bazinė glikemija dažniausiai rūkantiems nebūna padidėjusi, tačiau, remiantis gliukozės tolerancijos tyrimu, nustatyta, kad rūkymas sukelia reliatyvų gliukozės tolerancijos sutrikimą ir hiperinsulinizmą. Skandinavijos šalių ir kitų autorių darbai parodė, kad cigarečių rūkymas ūmiai pablogina sveikų asmenų jautrumą insulinui.
    Rimtais, didelės apimties, tyrimais nustatyta, kad rūkantiems vyrams ir moterims didėja 2 tipo cukrinio diabeto rizika. Be to, jau sergantiems 1 ir 2 tipo cukriniu diabetu asmenims rūkymas labai padidina diabeto komplikacijų, pvz., neuropatijų, nefropatijos, retinopatijos  ir stambiųjų kraujagyslių pakenkimo riziką.
    Nors kartais rūkalių kūno masė, palyginti su nerūkančiaisiais, esti mažesnė, tačiau jie turi didesnį riebalų kiekį papilvėje. Pradėjus rūkyti, nepaisant to, kad kartais kūno masė sumažėja, padidėja abdominalinis riebalų kiekis ir didėja liemens/klubų indeksas. Liemens/klubų indeksas yra susijęs su medžiagų apykaitos rodikliais ir su insulino bei gliukozės apykaita.
    Labai svarbu, kad, nustojus rūkyti, labai sumažėja mirtingumo rodikliai. Metusiems rūkyti taip pat, palyginti su rūkančiais, sumažėja ir 2 tipo cukrinio diabeto rizika, taip pat padaugėja apsauginių didelio tankio lipoproteinų, cholesterolio, ir, nepriklausomai nuo to, kad kai kuriems asmenims dėl to šiek tiek padidėjo kūno masė, pagerėja gliukozės apykaita.
    Taigi rūkymas neigiamai veikia įvairias medžiagų apykaitos grandis, pablogina sveikatą ir padidina lėtinių ligų atsiradimo riziką. Dėl rūkymo nukenčia gyvenimo kokybė ir trumpėja gyvenimo trukmė. Nustojus rūkyti, pagerėja medžiagų apykaitos rodikliai, sumažėja diabeto rizika.