Nikotinas yra narkotikas,išsiskiriniantis rūkymo metu, prie kurio labai greitai priprantama.
Dauguma jaunų žmonių, paragavę cigaretės dūmo, tampa rūkaliais. Pats
pavojingiausias amžius - tarp 14 ir 17 metų. Paaugliai labai dažnai pasiduoda
draugų įtakai (28,8% 12-19 - mečių prisipažįsta rūkę). Pirmoji cigaretė
niekada nėra maloni, tačiau surūkius keletą pakelių atsiranda įprotis, ilgainiui
žmogus tampa ir psichologiškai, ir fiziškai priklausomas nuo nikotino. Beje, tie,
kurie nepradeda rūkyti iki 20 - ies, rečiau griebiasi šio netikusio įpročio suaugę.
Medikai teigia,kad apie penktadalį rūkančių moterų rūkyti pradėjo
neturėdamos nė 15 - os metų. Labai svarbi ir šeimos įtaka. Jei rūko bent vienas iš
tėvų, dažnai pradeda rūkyti ir vaikai.

Rūkymas, cigaretės prisidegimas ilgainiui tampa savotišku ritualu,
nesąmoningai verčiančiu patikėti, kad rūkant galima atsikratyti nesaugumo
jausmo. Tačiau tai tėra saviapgaulė, cigaretės dūmų šydas, kuriam
išsisklaidžius lieka visos problemos.

Medikai nuolat primena, kad pasaulyje kasmet nuo nikotino sukeltų
ligų miršta 4 milijonai žmonių, 2020 m. šis skaičius gali išaugti iki 10 milijonų.

Rūkymas didina tikimybę susirgti ankstyva ateroskleroze, išemine
širdies ir galvos smegenų kraujagyslių liga, kojų kraujagyslių ligomis, plaučių ir
gerklų vėžiu, lėtiniu bronchitu, bronchine astma, gali sukelti lytinę negalią.
Insultas rūkalius ištinka 2 kartus dažniau nei nerūkančius. Nikotinas sutrikdo
moters hormonų sistemą, mažina vaisingumą, gali būti menstruacinių
sutrikimų, persileidimų, priešlaikinio gimdymo, kūdikio mažesnio svorio
priežastis.Ypač pavojinga rūkyti vartojančioms kontraceptines tabletes, nes
tuomet rūkymas net 10 kartų padidina širdies priepuolio ir insulto riziką.
Nikotinas paankstina menopauzę, stiprina visas jos komplikacijas.

 

Cheminės tabako dūmų medžiagos

Jų poveikis organizmui

Nikotinas

Jo tabake yra 0.7 – 4.8%. Grynas nikotinas yra bespalvis aliejinis skystis.

0.05 – 0.16 g. gryno nikotino – žmogui mirtina dozė. Tiek patenka į organizmą surūkius 15 – 20 cigarečių. Organizmas prie nikotino pripranta.

Anglies monoksidas (smalkės).

Bespalvės, bekvapės dujos.

Sutrinka audinių kvėpavimo procesas.

Ciano vandenilio rūgštis.

Bespalvis, lengvai garuojantis ir labai nuodingas skystis.

Mirtina dozė – mažiau kaip 0.05 g.

Benzapirenas, radioaktyvieji polonis, švinas ir bismutas.

Šių medžiagų ypač daug dervoje, išsiskiriančioje degant tabakui.

Vėžį sukeliančios medžiagos. Įrodyta, kad tokia derva tepant gyvūno odą ar įšvirkščiant, atsiranda vėžys.

 Cigaretės filtras sulaiko tik kietąsias tabako dūmų daleles, o nikotino ir kitų medžiagų nesumažina. Nuolat rūkant, plaučiuose kaupiasi dervos, organizmas iš lėto nuodijamas. Nuo cigarečių atsiranda blogas kvapas iš burnos, gelsta dantys ir pirštai, ima dvokti plaukai, pagausėja skreplių – ne itin patraukliu!

  Surūkius cigaretę, po kelių minučių ima dažniau plakti širdis, padidėja kraujospūdis, sudirginama kvėpavimo takų ir akių gleivinė, į kraują plūsteli anglies monoksido. Negerai šitaip varginti savo organizmą.

  Taip pat įrodyta, kad jokie fiziniai pratimai, jokia ,,sveika mityba’’ negali panaikinti kenksmingo cigarečių dūmo poveikio, jeigu jie yra patekę į organizmą. Be to, rūkant teršiamas oras, kuriuo kvėpuoja kiti žmonės.