ALKOHOLIAI- ( arab. al kuhl -  stibio milteliai ): 1.– angliavandenilių dariniai, organiniai junginiai, turintys molekulėje vieną arba kelias hidroksilo grupes, ( OH ) , prijungtas prie sočiųjų anglies atomų; 2. šnek. spiritas, etanolis C2H5OH. Pagal hidroksilo grupių skaičių molekulėje alkoholiai skirstomi į monohidroksilius, dihidroksilius ( glikolius ), trihidroksilius ( pvz.: glicerolis) ir polihidroksilius ( poliolius, pvz.: sorbitolis ). Medicinoje didžiausią reikšmę turi monohidroksiliai alkoholiai. Iš jų dažniausiai vartojamas ( kaip dezinfekuojanti medžiaga, kaip tirpiklis įv. skystosioms vaistų formoms ir odą dirginantiems linimentams gaminti ) etilo alkoholis, arba etanolis. Kur kas nuodingesni už jį metilo alkoholis, arba metanolis, ir propilo alkoholis, arba propanolis, vartojami tik tech. tikslams. Iš kvapo metanolis ir propanolis panašūs į etilo alkoholį, todėl išgėrus vietoj pastarojo, jais apsinuodijama. Nuodingi aštraus nemalonaus kvapo butilo, amilo ir heksilo alkoholiai naudojami tik techniniams tikslams medicinoje.
Monohidroksiliai alkoholiai nepasižymi nei bazinėmis, nei rūgštinėmis  stipriomis savybėmis. Alkoholių vandeniniai tirpalai indikatorių spalvos nekeičia.

ALKOHOLIŲ CHEMINĖS SAVYBĖS:

Alkoholiai, kaip ir vanduo reaguoja su šarminiais metalais ( pvz.: reaguojant natriui su etanoliu susidaro natrio etilatas ir išsiskiria vandenilis ):
2CH3 – CH2 – OH + 2Na     ->       2CH3 – CH2 – O Na + H2    
Esant koncentruotos sieros rūgšties, alkoholiai reaguoja su vandenilio halogenidų rūgštimis, susidarant angliavandenilių halogenų dariniams:

                      konc. H2SO4  
CH3 – OH + HCl     ->         CH3 Cl +H2O      

Aukštoje temperatūroje ir esant dehidratuojančių medžiagų, nuo alkoholio molekulių atskyla vanduo, susidarant nesotiesiems angliavandeniams:

                           t>140°C,H2SO4 (konc.)
H3C – CH2 – OH                   ->               H2C - CH2 + H2O


ŽEMESNĖJE TEMPERATŪROJE SUSIDARO ETERIAI.


Monohidroksiliai pirminiai alkoholiai gana lengvai oksiduojasi. Susidaro aldehidai. Pvz.: į etanolį įleista įkaitinta varinė vario ( II ) oksidu padengta viela pradeda blizgėti ir jaučiamas specifinis  nemalonus acetaldehido kvapas:

                                          t                      
CH3 – CH2 – O – H +Cu O      ->     CH3 – COH      + Cu + H2O
                                                                  
Alkoholius galima dehidrinti ir dehidratuoti. Jie taip pat reaguoja su rūgštimis,  susidarant esteriams.

 Etilo alkoholis, arba etanolis, etilo spiritas, C2H5OH.
    STRUKTŪRINĖ FORMULĖ:


      H     H                                    H              H
H – C –  C – O – H           arba    H – C – O –C – H      
       H     H                                   H               H

 Bespalvis, lakus, skaidrus, lengvai užsidegantis savito kvapo ir deginančio skonio skystis. Gerai maišosi su vandeniu, acetonu, gliceroliu. Grynas bevandenis etanolis vadinamas absoliutiniu alkoholiu. Etanolis gaunamas iš mielių ( ypač Sacharomyces genties ) fermentuojamų  ( rauginamų ) medžiagų, kuriose yra angliavandenių  ( krakmolo, cukraus ), taip pat iš hidrolizuojamos madienos, hidratuojamo etileno.  Iš etilo alkoholio gaminami  alkoholiniai gėrimai. Medicinoje vartojamas 95%, 70% ir 40% etilo alkoholis. Alkoholiniuose gėrimuose ši koncentracija labai įvairi.