Viena svarbiausių gyybės atsiradimo ir vystymosi Žemėje prielaidų — ją supantis dujų sluoksnis.Kasdieninėje kalbo je labai dažnai jį vadiname paprastai ir suprantamai — atmosfera, oras. Tai didelis ir  sunkus dujų kiekis, sveriantis 5,15Xl015 tonų. Tiesa, palyginus šią didžiulę masę su Žemės mase, ji tesudaro tik 0,000001 pastarosios svorio dalį. Žemutinio atmosferos sluoksnio, kuriame sukaupta apie 80% oro masės, storis svyruoja nuo 8 km poliarinėse platumose iki 18 km ekvatoriaus zonoje. Vienoje knygoje buvo pateiktas toks vaizdingas Žemės ir jos atmosferos palyginimas: Žemė prilyginta
apelsinui, o atmosferos sluoksnis — rūkoma jam popieriui, į kurj įvyniotas šis oranžinis vaisius. Žemutinį atmosferos sluoksnį, kuriame sukaupta pagrindinė oro masė, priimta vadinti troposfera, Aukštesnysis sluoksnis, kurio storis siekia iki 55 km — tai stratosfera. Nors ji ir kur kas didesnė, tačiau oras čia, žinia, retesnis ir bendras jo kiekis tesudaro kiek daugiau nei penktadalį Žemės atmosferoje esančio oro. Štai po tokiu oro sluoksniu ir vyksta visi svarbūs mūsų Žemės procesai. Šis sluoksnis sulaiko daugiau nei pusę Saulės energijos, pasiekusios atmosferą. Atmosfera visiškai sugeria gama spindulius, kurie žudomai veiktų gyvybę mūsų planetoje. Tarp atmosferos ir Žemės paviršiaus vyksta labai svarbi visai gyvybinei veiklai šilumos, dujų ir vandens apykaita. Kiekvienas iš 6 mlrd. Žemės gyventojų per parą sukvėpuoja po 15—20 kg oro. Galima drąsiai tvirtinti, kad tai — svarbiausias mūsų gyvybinės veiklos komponentas. Todėl ypač svarbu, kad oras būtų neužterštas, nes bet kokie nukrypimai nuo normalios oro sudėties yra žalingi. Normalia atmosferos sudėtimi laikoma tokia, kai čia esama apie 78% azoto, 21% deguonies, kiek mažiau kaip 1% argono ir šiek tiek helio, neono, kriptono. Čia, matyt, tiksliau būtų vartoti ne esamąjį, o būtąjį laiką, nes tokia normali atmosferos sudėtis... buvo. Kalbant apie oro sudėtį dabar, reikia nurodyti, kad joje esama, o kartais ir gana daug, įvairių nuodingų dujų ir dulkių.Daugiausia tokiu užterštu oru kvėpuoja miestų gyventojai. 0 tokių žmonių planetoje, intensyviai vykstant urbanizacijai, vis daugiau ir daugiau. Neseniai paskelbti SNO duomenys nurodo, kad, sumažinus atmosferos užterštumą 50%, gyventojų amžius pailgėtų 3—5 metais, vidutinis metinis sergamumas ir mirtingumas sumažėtų 4—5%. Daug mažiau žmonių sirgtų plaučių vėžiu, bronchitais, kitomis kvėpavimo organų ligomis.Mes galime pasirinkti, sakysime, svaresnį ar ne tokį svarų vandenį, dirvožemį ar kokią kitą gamtos išteklių rūšį, o štai oru kvėpuojame, deja, tokiu, koks jis yra. Ir jo kokybė ryškios gerėjimo tendeciios šiuo metu pasaulyje neturi. Anglų mokslininkas L. Botonas knygoje "Užterštas dangus" rašo:„..galimi du variantai: arba žmonės padarys taip, kad ore liks mažiau dūmų, arba dūmai padarys taip, kad Žemėje liktų mažiau žmonių",Dar palyginti neseniai žmonija ne itin rūpinosi oro kokybe, o dabar tai viena opiausių ekologinių problemų. Plačiai diegiama nauja, tobulesnė valymo technika. Griežtesni tapo teisiniai reikalavimai. Oras naudojamas įvairiuose technologiniuose procesuose kaip gamybos priemonė, kaip žaliava, kaip energi jos šaltinis ir t.t. Šiame skyriuje pagrindinis dėmesys bus skiriamas atmosferos oro grynumo išsaugoimui.

 



         Aplinkos užterštumas vis dažniau vertinamas ne tik cheminiais ir fizikiniais,
bet ir bioindikaciniais metodais.Tai lemia du svarbiausi veiksniai: 1-fizikinių, cheminių metodų brangumas bei aparatūros sudėtingumas, palyginti su bioindikacija; 2-bioindikaciniais metodais galima nustatyti teršalus mišinyje su kitomis medžiagomis, o to negalima padaryti kitais metodais, nes teršalai veikia kompleksiškai.Tuo tarpu tam tikroms gyvų organizmų rūšims turi įtakos konkrečios aplinkoje esančios medžiagos.
      
Didelį rūpestį pastaruoju metu žmonėms kelia tai, kad sieros ir kiti oksidai patenka į aplinką. Pramonės rajonuose, jungdamiesi su vandeniu ( garais, lietumi ), jie virsta rūgštimis ir iškrinta ant žemės rūgščių lietų pavidalu.Kai kurie organizmai ypač jautriai reaguoja į sieros dioksidą (SO2),todėl jais galima naudotis aplinkos taršai įvertinti.

Anksčiau Europoje lietūs buvo švarūs. Dabar lietus yra užterštas dėl mūsų sudeginamų didelių anglies, naftos, gamtinių dujų kiekių. Tačiau dabar mes jau žinome, kodėl taip atsitiko ir ką reikia daryti.
    Per pastaruosius 30 metų automobilių Europoje padaugėjo 5 kartus, ir mes gaminame, perkame išmetame daug daugiau, negu praeityje. Tam, kad pagaminti visus šiuos daiktus, mums reikia vis daugiau fabrikų,  o tam, kad juos pristatyti iki parduotuvių- vis daugiau sunkvežimių, traukinių, lėktuvų.
    Šitiems fabrikams ir automobiliams reikia vis daugiau energijos. Daugiausia energijos, reikalingos gamykloms, mūsų butų apšildymui ir automobilių bei lėktuvų judėjimui, mes pagaminame degindami naftą, anglį ar gamtines dujas.

  Visa tai, kas susidarė per milijonus metų, mes sunaudosime per keletą žmonijos kartų. Jei mes naudosime kurą tokiais tempais, kaip ir dabar, tai nafta pasibaigs per 40, gamtinės dujos per  60,o anglis per 400 metų.Vien tik 1991  metais Europoje mes sudeginome 1065milijonus tonų anglies,1118 milijonų tonų naftos ir 768 milijonus tonų gamtinių dujų. Tai reiškia, kad 20 milijonų tonų sieros pateko į atmosferą. Siera, patekusi į atmosferą, reaguoja su oro deguonimi, susidarant dujoms- sieros dioksidui.
    Sudeginus fabrike vieną kilogramą gamtinių dujų, išleidžiama apie 13gramų azoto oksidų.  1991 metais Europoje mes išleidome į atmosferą 23 milijonus tonų oksidų.Deginant naftą, anglį ir gamtines dujas, susidaro dar vienos dujos, kurios yra išmetamos per kaminus į orą- anglies dvideginis. Deginant naftą, anglį ir gamtines dujas kiekvienais metais pasaulyje yra išleidžiama 6 milijardai tonų anglies dvideginio. Dėl padidėjusio jo kiekio atsiranda vadinamais "šiltnamio efektas" Tai reiškia, kad CO2 sluoksnis suformuoja  lyg ir šiltnamio stogą virš žemės, tuo sukeldamas temperatūros padidėjimą.

 

Radono tūrinių vienetų aktyvumo matavimo rezultatai Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje

Radiacinės saugos specialistai atlieka radono tyrimus gimnazijoje

1850metais statytas pastatas

Patalpa   Rn-222 Bq/m3
Sandėlys 2 62±5
Fizikos kabineto paruošiamasis 52±3
Biologijos kabineto paruošiamasis 11±1
Chemijos kabineto paruošiamasis 34±2
Geografijos kabineto paruošiamasis 25±2

 

 






1974 metais statytas pastatas

Patalpa   Rn-222 Bq/m3
Rūsys 93±4
Fizinio mokytojo kabinetas 24±2
Ventiliatorinė 14±1

 

 

 

 

Oro taršos CO tyrimai

                               

1. Renkami aplinkos oro mėginiai.                                                      2. Municipalinės tyrimų laboratorijos darbuotojai

                                                                                                        padeda įvertinti oro užterštumą CO.

 

                                                  

                                                    3. Apibendrinami rezultatai.