RIEBALAI

 Riebalai – labai koncentruotos energijos šaltinis, jie dalyvauja daugelyje organizmo cheminių reakcijų.

 Riebalai yra dviejų rūšių – turintys sočiųjų ir nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Jie skiriasi savo sudėtimi ir tuo, kaip veikla jūsų organizmą. Sočiųjų riebiųjų rūgščių yra gyvulinės kilmės ir pieno produktuose. Nuo jų kraujyje daugėja cholesterolio, o tai savo ruožtu didina riziką susirgti koronarine širdies liga. Su daugeliu daržovių aliejų gauname nesočiųjų riebiųjų rūgščių, kurios žymiai naudingesnės sveikatai.

 Riebus maistas

Daugelis žmonių Vakarų šalyse valgo tikrai per daug abiejų rūšių riebalų. Sveikai maitindamiesi, su riebalais turėtume gauti ne daugiau kaip 30% visų kalorijų. Kur tik įmanoma, vietoje sočiųjų riebiųjų rūgščių turinčių riebalų reikėtų vartoti tuos, kurie turi nesočiųjų riebiųjų rūgščių turinčių – taip sumažės rizika susirgti širdies ligomis.

 Svarbi maistingoji medžiaga

Per daug riebalų – negerai, tačiau tam tikro jų kiekio reikia, kad organizmas galėtų normaliai funkcionuoti. Virškinant iš riebalų  išsiskiria riebiosios rūgštys, įeinančios į ląstelės sandarą, taigi svarbios ląstelei augti ir atsistatyti. Kai kurie maistiniai riebalai – vertingas vitaminų A, D, E ir K šaltinis.

 Kaip jūsų organizmas skaido maisto riebalus

Suvalgyti riebalai per skrandį patenka į žarnyną ir ten yra suskaidomi kepenų išskiriamų tulžies rūgščių. Kasos išskiriami fermentai suskaido riebalus į riebiąsias rūgštis ir glicerolį, kurie įsiskverbia į žarnyno sieneles. Ten šie elementai vėl susijungia tokiu santykiu: trys riebiųjų rūgščių molekulės ir viena gliceroliu molekulė. Susidaro trigliceridai, kuriuos organizmas gali panaudoti, kad gautų energijos.

  Šiuos trigliceridus absorbuoja limfinė sistema ir perduoda į kraują. Kraujas juos kartu su baltymais ir cholesteroliu išnešioja po visą kūną.

 Energijos šaltinis

Riebiosios rūgštys ir glicerolis ląstelėms yra energijos šaltinis. Visi atliekami riebalai kaupiami po oda, taigi didėja svoris ir žmogus tunka. Dalis trigliceridų patenka į kepenis, kur yra panaudojami cholesteroliui gaminti.

 Sočiosios riebiosios rūgščiosios

 Daug riebalų, turinčiųjų riebiųjų rūgščių, yra svieste, taukuose, kiaulienoje, jautienoje, avienoje ir nenugriebtame piene, taip pat kai kuriuose augaliniuose aliejuose, pavyzdžiui, kokoso riešutų, palmių ir palmių sėklų aliejuje. Šie riebalai kambario temperatūroje būna kieti. Jei šių riebalų vartojama gausiai, paprastai kraujyje padaugėja cholesterolio, o tai didina pavojų susirgti koronarine širdies liga.

 Nesočiosios riebiosios rūgštys

 Nesočiųjų riebiųjų rūgščių turinčių riebalų gausu įvairių rūšių maiste. Šie riebalai kambario temperatūroje būna skysti. Jų turi žuvis ir paukštiena, nemažai jų ir margarine. Tačiau svarbiausias nesočiųjų riebiųjų rūgščių šaltinis – augaliniai aliejai. Šiuos riebalus galima būtų skirti į dvi kategorijas: mononesočiųjų riebiųjų rūgščių turintys riebalai, kurių yra alyvų, žemės riešutų aliejuje bei avokado vaisiuose, ir polinesočiųjų riebiųjų rūgščių turintys riebalai, esantys kukurūzų, saulėgražų ir sojos aliejuje. Abiejų rūšių riebalai naudingi jūsų širdžiai.

 Nematomi riebalai

Maistas, kuriame gausu riebalų, yra skanesnis ir sotesnis, todėl riebalų dedama į įvairius perdirbtus produktus, pavyzdžiui, mėsos gaminius, dešras, mėsainis, pyragaičius ir sausainius. Jei atidžiai skaitysite etiketes, turėtumėte rasti, kiek produktuose yra sočiųjų, riebiųjų rūgščių turinčių riebalų ir kiek riebalų iš viso.