SVEIKAS MAISTAS

    Dabar kaip niekad liepsnoja ginčai apie maisto įtaką sveikatai. Laikraščiai ir žurnalai pilni tokių prieštaringų patarimų, kaip sveikai maitintis, kad išties galima sutrikti. Bet iš tiesų sveikos mitybos taisyklės labai paprastos. Svarbiausia – valgyti tinkamai paskirstytą įvairų maistą. Svarbu pasirinkti tokius produktus, su kuriais gautumėte maistingųjų medžiagų, reikalingų organizmui augti ir funkcionuoti, kraujui, audiniams ir kitiems gyvybiškai svarbiems organams atsistatyti. Kad žmogus būtų sveikas, jis turi valgyti gerą maistą. Tinkamai maitinantis galima išvengti širdies ligų ir kai kurių vėžio rūšių. Tačiau Vakaruose labai daug žmonių valgo netikusį maitą. Dabartinės mitybos problemos kyla dėl to, kad suvartojama per daug sočiųjų riebiųjų rūgščių ir rafinuotų angliavandenių, gaunama per daug kalorijų ir nepakankamai ląstelienos. Nemažai žmonių  per daug sveria arba kenkia savo širdžiai, užkimšdami kraujagysles riebalais ir cholesteroliu. Dieta – ne išeitis. Griežtos mitybos programos nepadeda, kadangi niekas negali laikytis jų visą gyvenimą. Geriau jau šiek tiek, tačiau visam laikui pakeisti savo mitybos įpročius. Šitaip pagerinsite maistingųjų medžiagų pusiausvyrą bei savo sveikatą ir išspręsite visas dėl svorio kylančias problemas.

 ENERGIJOS IR AUGIMO ŠALTINIS 

   Mes valgome įvairų maistą, tačiau jo pagrindinės cheminės funkcijos visada tos pačios – aprūpinti organizmo ląsteles energija ir būti žaliava gyvybiniams organizmo procesams  bei audiniams augti, atsistatyti ir veikti. Maisto medžiagos, atliekančios šias funkcijas, ir  vadinamos maistingosiomis. Pagrindiniai energijos šaltiniai – angliavandeniai ir riebalai, todėl bet kokios maisto rūšies energetinė vertė priklauso nuo šių dviejų maistingųjų medžiagų.

   Alkio ar sotumo pojūtis reguliuoja, kad maisto suvalgytume būtent tiek kiek reikia, kad būtų patenkintas organizmo energijos poreikis.

   Papildomai energijos dar gauname iš organizme esančių glikogeno (gyvulinio krakmolo) ir riebalų atsargų. Glikogenas gaminasi iš gliukozės molekulių, nepanaudotų energijai gaminti. Gliukozės perteklius negalintis virsti glikogenu, kaupiasi kūne riebalų pavidalu.

  
Šeši svarbiausi maisto komponentai

    Vitaminai

    Vitaminai reikalingi daugumai ląstelės gyvybinių procesų. Jie padeda išgauti energiją iš gliukozės, dalyvauja augimo ir atsistatymo mechanizmuose.

     Mineralai

    Šešiolika skirtingų mineralų greitina augimo ir atsistatymo procesus, išskiria energiją iš maistingųjų medžiagų ir padeda susidaryti naujiems audiniams.

     Ląsteliena

    Ląsteliena skatina virškinimą bei kitų energiją teikiančių maistingųjų medžiagų pasisavinimą ir taip reguliuoja medžiagų apykaitą ląstelėse.

     Angliavandeniai

    Oksiduojami angliavandeniai išskiria energiją. Organizmas juos labai greitai pasisavina, taigi saldus ir krakmolingas maistas tinka puikiai tinka prieš mankštą.

     Riebalai

    Riebalai – tai koncentruota energija. Be to, jie padeda susidaryti cheminiams organizmo “pasiuntiniams” – hormonams bei prostaglandinams.

     Baltymai

    Aminorūgštys, susidarančios virškinant baltymus, yra naujų ląstelių statybinė medžiaga.

 Kaip iš maisto pasigamina energija

    Bet kokiai veiklai reikia energijos. Jūsų organizmas turi maistą paversti energijos atsarga, kuria būtų galima bet kada pasinaudoti. Šis sudėtingas procesas prasideda nuo to, kad maistas jūsų skrandyje ir žarnyne virškinimo metu yra suskaidomas ir išsiskiria maistingosios medžiagos, tokios kaip gliukozė, riebiosios rūgštys ir aminorūgštys.

  1. Maistingosios medžiagos iš maisto absorbuojamos tiesiai į kraują ir paskirstomos ląstelėms visame kūne.
  2. Ląstelės gliukozę ir riebiąsias rūgštis panaudoja kaip kurą sudėtingoje cheminių reakcijų sekoje, reikalingoje energija išgauti. Ši energija saugoma ATP (adenozintrifosfato) molekulėmis.
  3. Kai ląstelės įtraukiamos į kokią nors veiklą, pavyzdžiui, susitraukia raukas, ATP skyla į ADP (adenozindifosfatą), ir išsiskiria sukauptoji energija.

Gyvybės energija

   Energijos poreikis iš dalies priklauso nuo jūsų fizinės veiklos. Žmogus, dirbantis sėdimą darbą, apie 70% dienos energijos sueikvoja savo širdies bei kitų organų darbui ir kūno temperatūrai palaikyti.

   Augimo procesas jūsų kūno audiniuose vyksta visą gyvenimą. Daugumos audinių ir organų ląstelės nuolatos atsinaujina. Audinio sužalojimas taip pat skatina regeneraciją. 

Kas yra kalorija?

    Tradiciškai maisto energija matuojama kalorijomis. Viena kalorija – tai energija, kurios reikia 1g vandens sušildyti 1°C. Kalorija – nepaprastai mažas vienetas, todėl maisto energetinė vertė dažnai nurodoma kilokalorijomis (viena kilokalorija lygi 1000 kalorijų). Vietoj “kilokalorijų” kartais rašoma “Kalorijos” didžiąja K. Kiek kalorijų per dieną jums reikia, priklauso nuo jūsų aktyvumo ir nuo to, kiek vidutiniškai energijos išeikvojate. Ramybės būsenoje suaugusiai moteriai reikia maždaug 1300 kilokalorijų, o vyrui – apie 1600. Bet kokia mankšta reikalauja didelės energijos, todėl padidėja bendras kalorijų poreikis. 

Puikus produktas? 

    Daugelyje maisto produktų yra įvairių maistingųjų medžiagų, tačiau nė vienas produktas neaprūpins jūsų organizmo visomis medžiagomis, reikalingomis gamintis energijai ir augti. Pavyzdžiui, pienas – puikus baltymų šaltinis, be to, jame yra nemažai angliavandenių. Nenugriebtame piene gausu sočiųjų riebiųjų rūgščių, o nugriebtame ir pusiau nugriebtame piene jų yra visai nedaug. Dėl tokios maistingųjų medžiagų įvairovės, išgėręs tik vieną stiklinę pieno, gausite nemažą dalį visos dienai rekomenduojamos kalcio, vitaminų B12, ir B2 (riboflamino normos). Be to, pienas turi vitaminų A ir D. Vis dėlto net šiame maistingame produkte yra nepakankamai geležies ir vitamino C.