Virškinimo sistema ir medžiagų apykaita

                       

   Virškinimo sistema skaido maistą – tai daro seilėse, skrandžio sultyse, tulžyje ir kasos sultyse esantys fermentai – po to pasisavina sudėtines maisto dalis ir išskiria nesuvirškintas maisto medžiagas bei galutinius apykaitos produktus su išmatomis. Virškinimo sistemai priklauso tuščiaviduriai organai, prie kurių prisijungusios kelios egzokrininės liaukos.

   Virškinimo traktą galima įsivaizduoti kaip įvairios sandaros ir pločio žarną, kuri skirstoma į tokias dalis:

   Iš vidaus šią žarną dengia gleivinė; po gleivine yra plonas raumeninis sluoksnis. Įvairios didesnės liaukos yra išorinėje šios žarnos pusėje; burnoje – seilių liaukos, pilvo ertmėje – kepenys ir tulžies pūslė bei kasa. Šios liaukos sekretuoja įvairias maistui virškinti reikalingas medžiagas. Žarną ir skrandį fiksuoja pasaitas.

   Visą pilvo ertmę dengia pilvaplėvė – joje gausu kraujagyslių ir riebalinio audinio.

   Virškinimo sistema tirpina sudėtines maisto medžiagas ir verčia jas įsisavinti tinkama forma. Rezorbuotos maisto medžiagos su krauju patenka į audinius ir ten ląstelėse yra toliau perdirbamos. Šiame procese dalyvauja daug įvairių fermentų; jo metu išsiskiria šiluma, kurios dėka yra palaikoma daugiau ar mažiau pastovi žmogaus kūno temperatūra. Tam tikra sudėtinių maisto medžiagų dalis, pirmiausia baltymai ir kai kurios kitos medžiagos, panaudojama kaip statybinė medžiaga gyvybinėms organizmo struktūroms.