Stresas

        Stresas nepriklauso nuo oro ar metų laiko. Nuo jo kenčia ir seni, ir jauni. Kartais atrodo, kad visas mūsų gyvenimas vis dažniau kiša mūsų galvas po savo negailestinga giljotina. Tai jau ne tik sugadinta nuotaika, bet ir tiesioginė grėsmė sveikatai.

        Trumpalaikis stresas gali būti naudingas, nes laiku mobilizuoja imuninę sistemą. Antikūniai, organizmo ''gynėjai'', ypač jautrūs stresinėms situacijoms. Tūkstantmečių bėgyje išgąstis, baimė ar pyktis perspėja kūną: ''Dėmesio! Pavojus! Mums į pagalbą ateina imuninės ląstelės, kurios, pavyzdžiui, sumažina atviros žaizdos užkrėtimo pavojų, greičiau ją užgydo.

        Ilgalaikis, chroniškas stresas slopina organizmo imuninę sistemą. Nuo nuolatinės įtampos ji laikui bėgant ima šlubuoti ir kai prireikia pagalbos, organizmas jau neįstengia patikimai apsiginti.

        Stresas gali atverti vartus pačioms įvairiausioms ligoms. Streso hormonų - adrenalino ir kortizolio perteklius gali slopinti smegenų funkcijas, reguliojančias vegetatyvinę nervų sistemą,sutrikdyti medžiagų apykaitą ir suardyti ''atminties neuronus''. Streso pasekmės gali pasireikšti bet kuriame organe.

        Mūsų hormonų ir mūsų imuninės sistemos neįmanoma pripratinti prie streso. Organizmas niekada nepripras prie ginčų, erzinančio triukšmo, priekabių.

        Reikia mokėti išsikrauti. To išmokti galima ir būtina - padės joga treniruotės ir pan.

        Pabandykite pergudrauti klastingą priešą - stresą:

1. Daugiau judėkite. Būtina kasdien vaikščioti mažiausiai 45 min ., dar geriau bėgioti, užsiiminėti aerobika, rinktis aktyvesnį poilsį.
2. Neužtęsti  bet kokio konflikto sprendimo. Juokitės, džiaukitės, mėgaukitės gyvenimu.
3. Pasistenkite, pagal galimybes, iki minimumo apriboti susitikimus, be kurių galite apsieiti.
4. Išmokite sakyti žmonėms "ne".
5. Nepersidirbkite, nepersimokykite.
6. Nepiktnaudžiaukite kava ir alkoholiu.
7. Stresinėje situacijoje pageidautina padaryti nors 15-20 min. pertrauką, šiek tiek pasivaikščioti ar pakalbėti su draugais.
8. Kad įveiktumėte stresą, sutelkite savo dėmesį ir įsivaizduokite esanti ten, kur norėtumėte būti. Po keleto minučių jūs atsipalaiduosite.
9. Gavus nemalonią žinią, naudinga įsivaizduoti baisesnį "scenarijų". Ramintis tuo, kad galų gale nemiršti iš bado ar nuo neišgydomos ligos - anaiptol nėra kvaila. Eilinė problema neatrodys tokia tragiška.
10. Jeigu stresas tampa nuolatiniu jūsų palydovu, pradėkite rašyti stresų dienoraštį. Kiekvieną vakarą surašykite stresą sukėlusių įvykius. Savaitės pabaigoje reikia nustatyti pagrindinį "įtampos židinį". Nusprendę ką nors daryti tvirtai laikykitės pasirinkto kurso.
11. Dažniau uostykite gėles. Jos jus nuramins, atstatys kraujotaką, padės sukoncentruoti dėmesį, sulėtins smegenų aktyvumą, padės atsipalaiduoti.
12. Stresas turi savo spalvą. Raudona, geltona ir oranžinė spalvos veikia kaip stiprūs dirgikliai; žalia, mėlyna spalvos ramina.
13. Gera klasikinė muzika nuvys jus slegiančius debesis.
14. Susipykote? Suvalgykite bananą. Jame yra seratonino, kuris dar vadinamas laimės hormonu, ir vitamino B. Jie nuramins jus ir neleis prišnekėti nemalonių dalykų, dėl kurių vėliau gailėtumėtės.
15. Paprašykite ką nors 3 minutes trumpais paspaudimais pamasažuoti energetinį tašką esantį pado viduryje. Malonu ir naudinga- visa išeikvota energija sugrįš atgal.

        Štai ką pataria psichologai:

1. Stengkitės nesigraužti vienui vienas dėl savo nemalonumų, pasidalinkite jais su geru ir protingu žmogumi.
2. Išmokite atitrūkti nuo savo rūpesčių, slegiančių minčių, blogos nuotaikos.
3. Neširskite, užuot pratrūkę pykčiu, įpraskite patylėti ir apmąstyti situaciją.
4. Išmokite kartais ir nusileisti, atsikratyti vaikiško aikštingumo, stenkitės įsigilinti į pašnekovo požiūrį, gerbti jį, siekti savikritiškumo, protingai nusileisti.
5. Nesisielokite dėl nesėkmių, nedarykite to, kas per daug sunku.
6. Nereikalauti per daug iš kitų, nes tai sukelia nepasitenkinimą ir irzlumą; nesistenkite perauklėti draugus, nes tai gali sukelti vien priešiškumą.

        Kad išvengtume nervinės įtampos, turime stengtis išlaikyti vidinę harmoniją, kasdien kuo nors džiaugtis, visada pasitikėti savimi, į gyvenimą žiūrėti optimistiškai. Jei jau susidūrėme su konfliktine situacija - ieškokime geriausios išeities ir džiaukimės ją suradę. Gyvenimą galima palyginti su jūra. Kartais ji rami, kartais - banguota.

[Į pradžią][Nervų sistemos ir jų dalys][Psichinės sveikatos stiprinimas][Pesimistas ir optimistas][Kaip sėkmingai mokytis ir išvengti streso besiruošiant egzaminui][Koks mokymosi tipas jums būdingas][Atsakymai į dažniausiai pasitaikančius klausymus apie depresiją][Savižudybė]