Nervų sistema ir jos dalys

Centrinė nervų sistema

   Tai neuronų kūnų, jų ataugų ir neuroglijos telkiniai, vadinami smegenimis.Jos užpildo visą stuburo kanalą ir kaukolės smegeninę dalį. Stuburo kanale esančios smegenys vadinamos nugaros smegenimis, o smegeninėje -galvos smegenimis.

Smegenų pjūvyje makroskopiškai matomos dvi medžiagos: pilkoji ir baltoji.Pilkąją medžiagą sudaro neuronų kūnų telkiniai, kurie vadinami branduoliais, o smegenų paviršiuje - žievė. Baltoji medžiaga sudaryta tik iš neuronų ataugų.Baltoji medžiaga centrinėje nervų sistemoje sudaro laidus, o periferinėje nervų sistemoje -nervus.

Galvos smegenys(encephalon)

Galvos smegenys santykinai skirstomos į pailgąsias(medulla oblongata), užpakalines(metencephalon), vidurines(mesencephalon), tarpines(diencephalon) ir galines(telencephalon). Pailgosios ir užpakalinės sudaro rombines smegenis(rhombencephalon).Užpakalinės smegenys - tai tiltas(pons) ir smegenėlės(cerebellum).   Visos galvos smegenų dalys atlieka tam tikrą funkciją, tarpusavyje glaudžiai siejasi ir bendradarbiauja, bet kokia galvos smegenų   veikla galima tik dėl visų minėtų dalių tarpusavio ryšių.

Pailgosios smegenys, tiltas, vidurinės ir tarpinės smegenys sudaro galvos smegenų "ašį" - smegenų kamieną. Tai lyg tolygiai storėjanti nugaros smegenų tąsa, iš kurios, kaip ir iš nugaros smegenų, tam tikra tvarka išeina nervai (galviniai), kyla ir leidžiasi laidai į kitas galvos smegenų dalis.Smegenų kamiene daugelis laidų kryžiuojasi, pereina į priešingą pusę, todėl kairiąją mūsų kūno pusę valdo dešnioji galvos smegenų dalis. Pailgosios smegenys yra ties didžiąja pakauškaulio anga, jos - gyvybiškai svarbiausios, nes čia yra išsidėstę automatiniai širdies ir kvėpavimo centrai.

Per visą smegenų kamieną tęsiasi šakotas nervinių ir besikryžiuojančių skaidulų tinklas - tinklinis darinys(formatio retikularis). Jis jungiasi su visomis galvos ir nugaros smegenų dalimis, su visais kylančiais ir nusileidžiančiais laidais, su nugariniais ir galviniais nervais. Tinklinis darinys derina, "styguoja", integruoja impulsus, sklindančius iš perefirijos į centrinę nervų sistemą bei iš jos. Labai svarbi tinklinio darinio funkcija: jis tvarko miego ir budravimo periodus, veikia sąmonę, aktyvina ir slopina smegenų žievę.Pažeidus  tinklinį darinį vidurinėse smegenyse, žmogus užmiega, jį gali ištikti koma, o pažeidus šį darinį tilte, budravimas neslopinamas.Tinklinis darinys reguliuoja ir emocijas, elgesį, susikaupimą, dėmesį, atidumą, budrumą, net vidaus organų darbą, nes turi ryšį su limbine sistema bei pogumburiu.

Didieji pusrutuliai, gumburas (thalamus) ir pogumburis (bypothalamus)

Galinės smegenys, arba didieji pusrutuliai,yra didžiausia žmogaus smegenų dalis, iš viršaus ir šonų apgaubianti kitas galvos smegenų struktūras. Pusrutuliai tarpusavyje sujungti baltosios medžiagos dariniu - didžiają smegenų jungtimi (corpus callosum), kuri susieja priešingų pusrutulių atitinkamus laukus. Kiekvienas pusrutulis susideda iš apsiausto, uodžiamųjų smegenų, pamato mazgų ir šoninių skilvelių.

Pamato mazgai (nuclei basales) - tai pilkosios medžiagos sankaupos pusrutulių viduje. Čia skiriami dryžuotasis kūnas, užtvara ir migdolinis kūnas. Dryžuotąjį kūną sudaro uodeguotasis (nucleus caudatus) ir lęšinis (nucleus lentiformis) branduoliai. Jie reguliuoja nesąmoningus automatinius judesius (pavyzdžiui,rankų judesius einant, veido išraišką išsigandus ar juokiantis), raumenų įtempiną, derina preišingai veikiančių raumenų darbą, tai yra priklauso ekstrapiramidinei sistemai.   

Pogumburis sudaro tarpinių smegenų dalį ir yra smegenų pamato viduryje žemiau tarpinių smegenų gumburo. Šias struktūras gaubia didieji pusrutuliai. Jos tvarko visas vegetacines funkcijas, surenka informaciją iš kitų smegenų dalių ir periferijos.Gumbure jungiasi įvairius laidus sudarantys neuronai, baigiasi vieni ir prasideda kiti laidai; gumburas yra susijęs su ekstrapiramidine sistema, tinkliniu dariniu, limbine sistema ir smegenų kamieno branduoliais.Pogumburiui priklauso daug struktūrų: pilkasis gūbrys, pasmegeninė liauka (hypophysis), regimųjų nervų kryžmė, speniniai kūnai (corpora mamillaria).

Pogumburis gausiais ryšiais taip pat susijęs  su kitomis smegenų struktūromis,o per hipofizę - su visa endokrinine sistema, visomis vidaus sekrecijos liaukomis.Gumburas ir pogumburis tvarko vidaus organų darbą, medžiagų apykaitą, apetitą, miegą, kūno temperatūrą. Juodu siejasi su tinkliniu dariniu ir limbine sistema, todėl turi įtakos emocijoms, elgesiui, aktyvumui, judrumui, jausmams, seksualumui, dėmesiui, atminčiai ir suvokimui. 

Galvos smegenų žievė (cortex cerebri)

Galvos smegenų žievė - tai 2- 5 mm pilkosios medžiagos (nervinių ląstelių) sluoksnis smegenų apsiausto paviršiuje. Ji itin "raukšlėta" - susiklosčiusi įvairaus gylio vagomis ir vingiais : palyginti su kitų žinduolių ji yra tobuliausios sandaros, didžiausio ploto, tačiau telpa santykinai mažoje kaukolės ertmėje (ištiesinta ji užimtų 30 kartų didesnį plotą).

Pirminės, giliausios vagos dalija pusrutulius į kaktinę, momeninę, smilkinę ir pakaušinę skiltis. Antrinės vagos ne tokios gilios, tačiau yra daugmaž pastovios; jos skiria pagrindines skiltis į tam tikrus vingius.Nuo pastarųjų atsišakoja  dar seklesnės tretinės vagos, kurios esti nepastovios, jų skaičius šiek tiek įvairuoja.Vyro smegenys vidutiniškai sveria apie 1400g, o moters – apie 1300g.Beje, nuo galvos smegenų masės žmogaus protiniai sugebėjimai nepriklauso.

Žievėje jungiasi ne tik gretimi neuronai. Tarpusavyje yra sujungti ir skirtingi to paties vingio laukeliai, ir artimi bei tolimesni, net priešingų pusrutulių vingiai.Žievės funkcija įvairiose vietose skirtinga: čia galima išskirti daugmaž pastovias sritis (zonas), kur  baigiasi tam tikri kylantys laidai iš konkrečių periferijoje esančių receptorių.Šios sritys vadinamos projekcinėmis zonomis, arba žieviniais analizatorių centrais. Motorinė projekcinė zona yra priekiniame centriniame vingyje (gyrus precentralis). Iš čia eina laidai, sujungiatys žievę su viso kūno skersaruožiais raumenimis ir valdantys  valingus judesius. Bendrojo jutimo zona yra užcentriniame vingyje (gyrus postcenralis). Į šią sritį ateina impulsai iš odos ir gleivinių (suvokiamas skausmas, šaltis, šiluma, lietimai, kūno padėtis). Beje, motorinėje bei jutiminėje srityje žmogaus įvairios kūno dalys turi savo plotelius: aukščiausiai vingiuose išsidėsto kojos, po to – liemens, dar žemiau – kaklo ir galvos motorinės ir jutiminės sritys.Didžiausius plotelius užima galva (ypač lūpos,liežuvis), plaštaka (ypač pirštai) ir pėda. Šios sritys ir yra jautriausios arba dažniausiai judinamos.Žievinė kairioji motorinė  ir sensorinė zonos susijusios su dešiniąją kūno puse, o dešinioji – su kairiąją.

Regos žievinė zona yra pakaušinėje srityje pentininės vagos pakraščiuose, klausos – viršutiniame smilkinio vingyje, uoslės ir skonio – apatiniame kaktiniame ir juostiniame vingyje, Amonio rage ir kablyje. Motorinė kalbos zona yra apačioje, priešais motorinę zoną, kalbos suvokimo – šoninės vagos pabaigoje.

 Beje, abiejų pusrutulių žievės funkcijos šiek tiek skiriasi: kairysis pusrutulis yra daugiau susijęs su žodiniais, lingvistiniais, matematiniais, analiziniais sugebėjimais, o kairysis – su meniniais, muzikiniais gabumais, erdvės suvokimu.  Žmogaus sugebėjimai priklauso nuo to, kuris pusrutulis vyrauja, tačiau kiekvienas žmogus visada turi savybių, būdingų ir vienam, ir kitam pusrutuliui. Manoma, kad dėl to negalima bausti kairiarankių vaikų, jeigu jie ką nors veikia, daro kairiąja ranka (valgo, rašo), nes tuomet slopinamos jų įgimtos savybės, polinkiai.

Nugaros smegenys(medulla spinalis)

Nugaros smegenys - tai centrinės nervų sistemos dalis, besitęsianti nugaros kanalu 40 - 45 cm - nuo galvos smegenų iki juosmens srities. Jos primena truputį suspaustą iš priekio į užpakalį 1 cm skersmens vamzdelį, sustorėjusį ties kaklu ir juosmeniu. Nugaros smegenis sudaro neuronų kūnai, susitelkę centre į H raidės pavidalo pilkąją medžiagą (substantia gresia), kurią apsupa baltoji nugaros smegenų medžiaga (substantia alba). Horizontaliame pjūvyje pilkojoje medžiagoje skiriami priekiniai ragai (motoriniai), užpakaliniai (sensoriniai), o krūtinės dalyje - ir šoniniai ragai (vegetaciniai). Abiejų pusių ragus sujungia tarpinė medžiaga. Pilkojoje medžiagoje neuronų kūnai sudaro įvairius branduolius, kuriuose baigiasi vieni ir prasideda kiti nervinių skaidulų pluokštai.

Nugaros smegenų baltoji medžiaga - nervinių skaidulų pluoštai, vadinami laidais, kurie nutysta išilgai nugaros smegenų į galvos smegenis (kylantieji, juntamieji, aferentiniai), tęsiasi iš jų į periferiją (nusileidžiantieji, motoriniai, eferentiniai)arba jungia atskirus nugaros smegenų segmentus. Baltojoje medžiagoje (dešinėje ir kairėje) santykinai skiriami 3 pluoštai: priekinis (nusileidžiantieji laidai), šoninis (kylantieji ir nusileidžiantieji laidai) ir užpakalinis(kylantieji laidai).



Nugaros smegenų veikla

Nugaros smegenys perduoda impulsus iš periferijos į galvos smegenis ir atgal bei vykdo refleksines reakcijas. Pavyzdžiui, užpakaliniais pluoštais į pailgąsias smegenis sklinda impulsai iš odos liečiamųjų receptorių; šoniniais- iš judamojo aparato receptorių į smegenėles bei iš odos ir vidaus organų į galvos smegenų gumburą; šiais pluoštais taip pat nusileidžia į nugaros smegenis valinius judesius tvarkantys laidai iš žievės ir  automatinius judesius koordinuojančio raudonojo branduolio; priekiniais pluoštais leidžiasi į nugaros smegenis laidai iš žievės(tvarko valinius judesius) ir iš žemesnių struktūrų(tvarko automatinius judesius).

Nugaros smegenys dalyvauja įvairiose refleksinėse reakcijose.Struktūros, kurios dalyvauja šiose reakcijose, vadinamos reflekso lanku. Patį paprasčiausią reflekso lanką sudaro 3 dalys: kylančioji (iš receptoriaus iki nugaros smegenų), reflekso centras (tam tikra nugaros smegenų dalis), nusileidžiančioji iki atsakomojo organo. Pavyzdžiui, kai netikėtai paliečiama viryklė, impulsas iš skausmo receptorių juntamaisiais neuronais siunčiamas į nugaros smegenis, kur įterptiniais neuronais(reflekso centre) perduodamas į motorinius neuronus, šie priverčia rankos raumenis susitraukti, ir ranka atitraukiama. Impulsas taip pat sklinda ir į kitas nugaros smegenų dalis, todėl reakcija labiau išplinta: pasukamas pečių lankas, galva ir liemuo. Šie judesiai atliekami nesąmoningai, automatiškai ir vėliau, kai impulsas pasiekia ir galvos smegenis, pajuntamas skausmas, sąmoningai suvokiama, kas atsitiko.

Periferinė nervų sistema

  Tai nervinės skaidulos, einančios iš smegenų į organus. Šios skaidulos susilieja į stambius kamienus, vadinamus nervais. Iš galvos smegenų išeina 12 porų galvinių nervų, o iš nugaros smegenų -31 pora nugarinių nervų. Periferinei nervų sistemai priklauso rezginiai ir iš jų išeinantys nervai, mazgai. Funkciniu požiūriu nervų sistema turi somatinę ir vegetacinę dalis.

 


[Į pradžią][Stresas][Psichinės sveikatos stiprinimas][Pesimistas ir optimistas][Kaip sėkmingai mokytis ir išvengti streso besiruošiant egzaminui][Koks mokymosi tipas jums būdingas][Atsakymai į dažniausiai pasitaikančius klausymus apie depresiją][Savižudybė]